Kas yra varžtas

Varžtas yra išoriškai sriegta tvirtinimo detalė pirmiausia ir pagrinde naudojama kartu su veržle varžtinėse jungtyse.

Nesriegta varžto dalis yra vadinama varžto koteliu. Įprastai varžto nesriegta dalis atlieka kaiščio funkciją tarp kelių tvirtinamų detalių veikiant priešingai kirpimo jėgoms.

Egzistuoja įvairios varžtų rūšys: inkariniai (ankeriniai) varžtai, U-tipo varžtai, varžtai šešiabriaunėmis galvomis, kilpos varžtai, J-tipo varžtai, varžtai cilindrine galva, varžtai įleidžiama galva, varžtai be išreikštos galvos.

Varžtas ar sraigtas ar strypas

Pagrindinis skirtumas tarp varžto, sraigto ir strypo yra jų panaudojimo srityse ir naudojimo būduose.

Varžtai yra sukami įtvirtinus ar laikant jų galvą ir ant jų sriegio užveržiant veržlę, t.y. sukimo jėga veikiama tik veržlė.

Sraigtas priešingai nuo varžto yra įsukamas ar įsriegiamas į tvirtanamą detalę, sukimo jėga veikiant jo galvą.

Strypas išsiskiria nuo varžto ir sraigto tuo, kad neturi galvos. Abu jo galai yra sriegti, be to viduryje jis gali turėti nesriegtą dalį – kotelį, arba kotelis gali būti šešiabriaunės formos, ir naudojamas įveržti strypą.

Iš ko gaminamos tvirtinimo detalės

Didžioji dalis tvirtinamo detalių yra gaminamos iš plieno arba plieno lydinių. Visgi esti tam tikros specifinės medžiagos iš kurių gaminamos specialios paskirties detalės, t.y. nerūdijančio plieno, titano, žalvario, bronzos, plastiko, gumos, medžio.

Tvirtinimo detalių gamybos procesas

Žaliavų parinkimas ir įvertinimas

Pirmiausia yra parenkama žaliava iš kurios bus gaminama tvirtinimo detalė. Žaliava yra parenkama konstruktoriaus atsižvelgiant į tai kur bus naudojama tvirtinimo detalė. Visos žaliavos turi būti kruopščiai atrenkamos ir sandėliuojamos tinkamomis sąlygomis tinkamose vietose tam, kad išvengti rūdžių atsiradimo, esant būtinybei žaliavos turi būti papildomai uždengiamos.

Nesriegtos/neužbaigtos tvirtinimo detalės pagaminimas

Šioje stadijoje dažniausiai nuodojami būdai yra liejimas, kalimas arba štampavimas. Taip pat galimi būdai kaitinimas, pjovimas/tekinimo (iš didesnės detalės į mažesnę) arba prototipo gamybos būdu (rankiniu).

Apdirbimas CNC staklėmis

Baigus formuoti tvirtinimo detalę liejimo, kalimo arba štampavimo būdu, toliau jis iki reikiamo matmens dažniausiai yra apdirbamas CNC staklėmis. CNC staklėmis atliekami šie veiksmai: smailinimas, galvos formavimas, rievėjimas

Terminis apdirbimas

Baigus tvirtinimo detalės apdirbimą staklėmis jis yra apdorojamas terminiu būdu tam, kad jį sustiprinti. Pirmiausia atliekama kietinimo ir tada grūdinimo procedūromis. Tvirtinimo detalė yra įkaitinama iki 850-900°C ir tada panardinamas į žemos temperatūros tirpalą. Tada ji yra pakartotinai įkaitinama šiek tiek mažiau tam, kad išliktų tvirtesnė. Pakartotinis kaitinimas yra atliekamas tam, kad sumažinti jo trapumą, kuris atsirado kietinimo metu.

Paviršiaus apdirbimas

Dažniausiai paviršiaus galutinis apdirbimas atliekamas šlifavimo būdu. Atsižvelgiant į tvirtinimo detalės specifiką paviršiaus galutinis apdirbimas gali būti atliekamas ir kitais būdais.

Sriegio formavimas

Sriegio formavimas yra atliekamas pasitelkiant du sriegiklius. Vienas visuomet yra įvirtintas (stancionarus), o kitas paslankus (judantis), kuris būtent spaudžia tvirtinimo detalę ir formuoja sriegį. Tokiu būdu gali būti suformuojamas bet koks reikalingas sriegis, pvz. tankus, retas ar atitinkamo reikalingo žingsnio.

sriegis

Paviršiaus padengimas

Paviršiaus padengimas yra atliekamas tam, kad sumažinti arba išvengti rūdžių atsiradimo arba korozijos. Kaip vienas iš padengimo būdų yra padengimas GEOMET būdu (GEOMET danga), kuri yra testuojama puršiant arba mirkdant į druskos tirpalą tam tikrą valandų skaičių ir stebint reakciją ir atitikimą reikalavimams. Taip verta paminėti prietaisą, skirtą matuoti padengimo sluoksnio storį – Fišerskopą (FISCHERSCOPE).

Kokybės patikra

Baigus gamyba būtina patikrinti tvirtinimo detales, įvertinant ne tik jų kokybę, bet ir atitikimą nustatytiems standartams arba užsakyme pateiktiems brėžiniams. Tam tikslui yra imama keletas vienetų detalių iš skirtingų gamybos etapų, bei iš skirtingų galutinio produkto saugojimo talpų. Tvirtinimo detalės yra testuojamos, kad jos atitiktų šiuos parametrus:

1. Sukimo parametrą (sukimo testas SST)
2. Suderinamumą su veržle ar kita komplektuojančia detale ar komponentu
3. Laikomas apkrovas (atsparumo fiziniam poveikiui testas)
4. Pailgėjimas tempiant (tempimo stiprio ir pailgėjimo testas)
5. Kietumas (kietumo nustatymo testas)
6. Padengimo storis
7. Fizinių matmenų atitikimas normatyvui ar standartui ar brėžiniams